Kokias knygas skaitome patys? 
Sunkus klausimas, nes gyvenimo tempas yra, švelniai tariant, didokas 
Pastaroji į rankas netyčia papuolusi knyga yra autorių Viv East ir Linda Evans praktinis vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo vadovas „Vienu žvilgsniu”. Tai tikrai ne stebuklas, ne panacėja anaiptol, bet gal šioks toks žingsnelis link struktūros, kai tenka susidurti su vienokiu ar kitokiu ugdomo vaiko specialiuoju poreikiu.
Knygoje trumpai glaustai aptariami dažniausiai pasitaikantys vaikų specialieji poreikiai, pagrindiniai požymiai. Tuomet punktais įvardinama kaip galima būtų padėti ir galiausiai lentelės forma pateikiamas individualaus ugdymo planelis. Tuose planeliuose ir patarimuose beveik viskas yra “ką ir taip žinome”, bet kartais va būtent ir prireikia to sudėliojimo, priminimo, o kartais visiškai paprastų praktinių patarimų, pvz.: venkite situacijų, kur kairiarankiam vaikui iš kairės sėdėtų dešiniarankis
Knyga orientuota į mokyklinį vaikų amžių ir jų ugdymo ypatumus, tačiau ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojai jau gali rasti tam tikrų vertingų patarimų.
Man patiko atrasti (visiškai seną ir paprastą tiesą) paskatinimą vaikus dirbti (veikti) poromis. Darbelio atlikimas, piešinys poroje, kokia nors fizinio aktyvumo užduotėlė poroje – šiek tiek primiršta ir neišnaudota galimybė. Juk dažniausiai veikiame didesnėmis grupėlėmis, visa grupe arba individualiai. Tebūnie tai priminimas ateičiai – įtraukti daugiau veiklų poromis
