Eilėraštis „Sausio tryliktoji“
Autorė: Sigita Ramanauskienė
Tamsią, ilgą sausio naktį
Ne nuo šalčio stingo širdys,
Jos taip greitai ėmė plakti
Baugų gaudesį išgirdus…
Bokštą saugoti skubėjo
Tūkstančiai beginklių rankų –
Ginti ne nuo šalto vėjo,
O nuo pikto priešo tankų!
Ir tekėjo, vis tekėjo
Ne vien ašarų upeliai…
Krito, viens po kito krito –
Broliai ir sesuo ant kelio.
Ne visiems išaušo rytas,
Ne visiems diena atėjo.
Tamsią, ilgą sausio naktį
Širdys stingo ne nuo vėjo…
Mano eilėraštis „Sausio tryliktoji“ – ne vaikams. Bent jau tikrai ne patiems mažiausiems. Jiems esu parašiusi mielų, šviesių ir širdeles šildančių eilėraščių apie Lietuvą. O šis eilėraštis mums, suaugusiems. Labai norėjau eilėmis perteikti tą jausmą, tą patirtį, kurią teko išgyventi Lietuvos žmonėms 💛💚❤️
❤️❤️ Sausio 13-oji ❤️❤️ darželio/priešmokyklinėje grupėje.
Ką aptariame, kaip kalbame ratelyje su vaikais?
- Vaikai dalinasi tuo, ką jie žino apie šią ypatingą dieną, ką yra girdėję. Galbūt tėvai ar seneliai ką nors jiems yra pasakoję? Tai labai įdomu – tos pasakojimais perduodamos, unikalios patirtys.
- Kalbame apie Laisvę. Kas mums yra laisvė? Kas vaikui yra laisvė? O kas valstybei yra laisvė? Galima ant didelio lapo rašyti vaikų įvardintus žodžius – kurti minčių žemėlapį apie LAISVĘ. Vaikai paprastai pateikia labai įvairių ir netgi netikėtų atsakymų apie laisvę 😊 Galiausiai apibendriname: ar žmogui laisvė yra svarbi?
- Galima pažaisti ratelyje žaidimą „Bokšto statyba“ (apie jį jau rašiau viename iš ankstesnių įrašų; dėl visa ko pakartotinai įkelsiu į komentarų skiltį). Šis žaidimas taip taikliai tinka Sausio 13-osios progai. Bokštas ir žmonių vienybė – tai taip simboliška!
- Mažylių grupėje galima tiesiog statyti kaladėlių bokštą. Tiesa, vienas labai aukštas bokštas tikrai grius, tad iš karto galima siūlyti statyti kelis bokštus. Jei yra galimybė, galima pasirinkti Lietuvos vėliavos spalvų kaladėles – statydami ne tik pasikartosime spalvų pavadinimus, bet ir galėsime palyginti bokštų aukščius (kokios spalvos bokštas yra aukščiausias, kuris už kurį žemesnis, o gal visi vienodo aukščio?). Galiausiai, kaip tikri bokštų gynėjai, galėsime ratu apjuosti savo statinius ir nusifotografuoti atsiminimui.
- Aš vaikams suprantamai pristatau Sausio 13-osios įvykius ir šios datos prasmę. Pasakoju taip, kaip pati šią dieną pamenu, suprantu ir jaučiu. Mano pačios pasakojimas paprastas, bet jis nuoširdus ir esu pastebėjusi, kad penkiamečiai labai įsitraukę klausosi, kai pasakoju būtent savais žodžiais…
***
Vaikai, šiandien aš jums papasakosiu tai, ką aš pati atsimenu iš Sausio 13-osios įvykių, kurie vyko jau prieš 34 metus. Tuomet man buvo maždaug tiek metų, kiek jums dabar. Nors ir nelabai aiškiai, bet šiek tiek pamenu tuos įvykius. Žiemos dienos buvo kažkiek panašios į dabartines – tamsios, lyg ir be sniego. Oras šaltas, nemalonus. Mes su šeima gyvenome Kauno mieste. Artėjant Sausio tryliktai dienai mano tėvai susirūpinę vis klausėsi ir gaudė žinių pranešimus – kas gi vyksta mūsų šalyje? Ypač jaudino tai, kas vyksta sostinėje Vilniuje… Aš, penkiametė, nedaug supratau, bet iš tėvų elgesio, jų kalbų, jų žvilgsnių mačiau, kad tai ypatingi įvykiai– kažkas nori užgrobti mūsų šalį, panaikinti Lietuvos laisvę!
Mano mama vėliau pasakojo, kad mus, mažus vaikus, sausio 12 dienos vakarą stengėsi suguldyti miegoti anksčiau, kad nesijaudintume ir nebestebėtume tų įvykių. Patys tėvai, nors garsiai to nesakė, vis svarstė ką gi dabar daryti… Televizorius visą laiką, visą vakarą, o paskui ir nakčia rodė žinių transliaciją iš Vilniaus. Žinios vis labiau neramino: miesto gatvėmis važiuoja tankai, priešai veržiasi užgrobti televizijos bokštą ir kitus svarbius objektus, girdisi šūviai…
Galiausiai, nakties metu televizijos transliacija iš Vilniaus nutrūko… Mes, vaikai, miegojome. Kaip vėliau man pasakojo mama, netrukus vietoje televizijos transliacijos įsijungė Kauno radijo transliacija ir žmonės buvo informuoti, kad Vilniaus Radijo ir televizijos pastatai yra užgrobti. Mano tėvai, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos žmonių, suprato, kad, nors ir turi mažus vaikus namuose, vis dėlto laikas skubėti saugoti mūsų šaliai svarbius objektus, kurių dar nespėjo užimti priešai. Mano tėvai pasakoja, kad nakčia, palikę mus, vaikus, miegoti, o patys išskubėję į lauką, jautė su niekuo nesulyginamus jausmus: jaudulį ir drąsą, ir baimę, ir viską vienu metu… Kaukė visos Kauno miesto sirenos, skambėjo bažnyčių varpai, o gatvėse (nakties metu) buvo nesuskaičiuojamos kolonos mašinų, kuriomis žmonės važiavo link svarbių objektų. Visiškai nepažįstami žmonės stojo gatvėse ir pas save į automobilius priėmė tuos, kurie neturėjo savo mašinų.
Visuomet, kai mano mama pasakoja apie šiuos įvykius, ji ypatingai pabrėžia Lietuvos žmonių vienybę – tuo laiku visi akimirksniu tapo lyg seserimis ir broliais!
Mano mama pasakojo, kad tą naktį, nuvykus prie Sitkūnų radijo stoties (netoli Kauno – miesto, kuriame mes tuo metu gyvenome), ten jau buvo minia žmonių. Tai buvo paprasti Lietuvos žmonės, neturintys jokio ginklo, nieko, kuo galėtų gintis nuo priešo. Visi jie atvyko prie Lietuvai svarbių objektų, pastatų, kad savimi uždengtų ir apsaugotų nuo puolančių priešų… Susirinkę žmonės dainavo lietuviškas dainas, kalbėjo maldas, drąsino vieni kitus ir dalinosi informacija, kurios nebuvo daug. Juk niekas neturėjo mobiliųjų telefonų! Minioje sklisdavo kalbos apie tai, kad Vilniuje, prie televizijos bokšto, yra daug sužeistų ir žuvusių žmonių… Vis ateidavo informacija, kad jau ir čia artėja tankai, tad būkime susikibę, tik neišsiskirstykime – žmonės drąsino vieni kitus. Minia nesiskirstė iki pat ryto.
Priešai, pamatę tokią ŽMONIŲ vienybę, nebedrįso pulti toliau. Lietuvos žmonės apgynė savo laisvę! 💗
Ką dar galima būtų aptarti su vyresniais vaikais?
- Žinoma – pirmiausiai aptarti vaikams kilusias mintis, jų klausimus, jų pamąstymus ir pastebėjimus
- Ką reiškia prarasti laisvę? Kas šalyje gali pasikeisti, kai ji praranda laisvę?
- Ar užgrobtos šalies gyventojai vis dar gali spręsti, kaip jie tvarkysis savo šalyje, kokie čia galios įstatymai ir tvarka? Kokia kalba čia bus kalbama? Kokiu raštu rašoma?
- Ar užgrobta šalis turi teisę turėti savo simbolius, pavyzdžiui, vėliavą?
- Kaip manote, ar užgrobtos šalies žmonės gali kalbėti savo kalba? O gal ilgainiui ta kalba tampa draudžiama: nebegalima ja kalbėti, rašyti, leisti knygų šia kalba?..
- Kaip manote, ar Lietuva visuomet buvo laisva šalis? Deja, ne. Mūsų šalies istorija nebuvo paprasta. Lietuviai savo šalį nuolatos turėjo ginti ir saugoti nuo priešų. Lietuva ne vieną kartą atsitiesė, atkovojo, apgynė savo laisvę, tad mūsų šaliai svarbių datų, minėtinų atmintinų įvykių turime ne vieną. Visos šios datos reiškia mūsų šalies nueitą nelengvą kelią. Gal kas nors pamenate, kokias Lietuvai svarbias datas mes kasmet minime? (klausimas vaikams)
💛💚❤️
Prasmingų, gilių, ugdančių pokalbių ir veiklų!
Eilėraščių rinkinys “Lietuva”
Sigitos Ramanauskienės eilėraščių rinkinukas „Lietuva“ PDF formatu. Rinkinyje rasite šiuos vaizdingus eilėraščius vaikams apie Lietuvą: „Gimta šalis“, „Lietuvėle“, „Mano šalelė“, „Vilniaus miestas“, „Vėliavos kelias“, „Sausio 13-oji“, „Per amžius prisiminsim“ .